Lap 262012
Ak, žemės tolimos padangė balzgana,
Ta slegianti tyla ir žmonės svetimi,
Ir nuotaika keista, jog modamas “gana”,
Likimo varsomis nebetikėt imi.
Toks nuovargis švelnus jaunystės gražume,
Kai poilsio kuklaus naujoms kovoms geidi
Primerki kiek akis su šypsena ramia
Ir rodos, iš kažkur Solveigą lyg girdi.
Pažvelgiu tolumon – žuvėdras ten matau
Jos plazda marių link; dėl to gal neramu,
Jog žemėj svetimoj netyčia pajutau:
Mieloji, aš tavęs ilgėtis vėl imu.
.
Rytprūsiai-Labiau, 1945-04-25
Sorry, the comment form is closed at this time.