Sau 292013
Vai kur bėgat žydintieji mano metai,
Ko artėjat prie manos jaunystės karsto?
Išsisklaidė mirgančių dienų verpetai,
Tyras džiaugsmas kūdikystėj išsibarstė.
Aš matau, kaip visa žemė, visi žmonės
Čia kiekvieną dieną keičia savo veidą.
Keičias visos mano mintys ir svajonės.
Va, jaunystė savo žirgą jau paleido.
Šėlstančiom bangomis laivas mano skrieja,
veltui stengiuos dar sugriebti aš už nendrių.
Mano mintys veda laivą tą prieš vėją,
Bet tikiu – kitus laivus jisai pralenks dar.
Ir aš sėdžiu savo valtyj išdidus toks,
Aštuonioliktojo žiedo palydėtas.
Mūza, leisk man dar pilnoj jaunystėj dūkti,
Leisk man kurti leisk svajoti ir mylėti.
Ukmergė, 1940-11-09
Sorry, the comment form is closed at this time.