Lap 262012
 
Naujų aš žodžių nerandu
Tie patys tau gal nusibodo
Dėl to taip pilka ir graudu
Paliekant baltą vyšnių sodą
 
O nuotaikinga valanda
Kvočiau, ką mielos akys sako
Sugrįšime tiktai tada
Kai vyšnių lapai kris ant tako
 
Nū vienas kartais pamąstau,
Skaičiuodamas dienas ant pirštų,
Ir noriu parašyti tau:
Brangioji mano, ašen mirštu.
 
Iš ilgesio! O pažadėk
Akimirkai bent vienai grįžti,
Kai mūs sodelyje pradės
Raudonais perlais sirpti vyšnios.

.

Vilnius, 1944-10-21

Turinys

Sorry, the comment form is closed at this time.