Sau 292013
Vai kur aš nueisiu be tavęs, mamyte,
Be tavęs mieloji mama raukšlėtranke,
Kai šiame pasaulyj tik vargai matyti,
Kai aplinkuj laisto ašaras patrankos.
Nėr tavęs, brangioji, tavo šviesios akys
Nedabos manęs jau ir likimo mano.
Tavo šventos lūpos nė sudie nesakė,
Kai į amžinybę nuėjai susenus.
Mama, miela mama, kur aš pasidėsiu,
Kur aš prisiglausiu be tavosios meilės?
Gal apsinakvosiu šių vargų griūvėsiuos,
Nes prie laimės rūmų stovi didžios eilės.
Nepatarsi mama, kur man nukeliauti,
Kuriuo keliu eiti jogei nepaklysčiau,
Nes veidai aplinkui žiaurūs, susiraukę,
Noriu, kad suklupčiau, kad aš vargčiau vis čia.
Gal iš kapo tu neateisi, mama,
Ten tik kūnas ilsisi, tu esi pas Dievą
Bet atvyk, brangioji, bent per sapną ramų,
Pasakyk nors skaudų man vienam: sudievu.
Pasakyk motule man tu per sapnužį,
Nuramink, paguoski tą jauniausią sūnų,
Ir tada lai vėtros žemėj trankos ūžia,
Su tavim, mamyte, aš tapsiu galiūnu.
Ukmergė, 1940-02-08
Sorry, the comment form is closed at this time.