Sau 292013
Pirmyn, vos saulutei prašvitus anksti,
Kol rūkas dar dengia laukus ir miškus,
O ūpas nupuolęs širdis yr`drąsi.
Pirmyn, nors vilios tave guolis jaukus.
Paimsiu šautuvą dabar į rankas,
Paėmęs aš jį išvalysiu gražiai,
Ir eisiu su juo per laukus, per lankas
Į mišką, kur traukia širdužė senai.
Štai krūmai, štai medžiai, štai miškas jaukus,
Ir mano akis jau tenai įsmeigta,
O šautuve mano, bičiuli brangus,
Budėk, nes tai tavo šventa pareiga.
Ir šūvis po šūvio nuaidi miškais
Ir krinta žvėrelis be riksmo, ramiai.
Man džiaugias širdis, ir aš žingsniais greitais
Prie pirmojo grobio skubu.
Ir taip aš per dienas klajoju miškais,
Kai saulė tik leidžias namo aš einu,
Ir nors aš pavargęs, bet žingsniais greitais
Su džiaugsmu, su laime grįžtu.
Ukmergė, 1936
Sorry, the comment form is closed at this time.