Sau 292013
Galvoj minčių begalės,
Lyg ta minia klajūnų.
Širdis išbrist negali,
Kur einu kur bebūnu.
Praeina, lyg miražai,
Tos svajos ir tos mintys,
O žmogui kažko maža,
Kažkas vis nepatinka.
Kuri mintyse laimę,
Statai svajonių rūmą,
Tačiau širdyje baimę,
Sieloj junti kartumą.
Stovi vaizdai akyse,
Ir abejonė gnybia,
Nublanksta svajos, visos
Prieš nykią realybę.
Kažką galvoja, svarsto,
kažin ko trokšta žmonės.
Tačiau užbers mūs karstą
Ir mūs visas svajones.
Ukmergė, 1940-03-16
Sorry, the comment form is closed at this time.