Lap 242012
Tegyvuoja ta lemtis, ta juokdarė
Mus išskyrusi, nors gal neamžinai
Juk nei tu, nei aš sudievu netarėm;
Dar daugiau: jog tave myliu, nežinai.
Ir puiku kai mano meilė priklausys
Man vienam, ir atkaklumas išdidus
Tavo skruostų nenurausvins. Ilgesys
Tavo mirgančios jaunystės nesudrums.
O kai mano tylios kančios virs aistra
Ir laukimą išsipildymas pakeis
Aš sugrįšiu vėliai rytmetį katrą
Ir pratarsiu: Rodos, tu mane šaukei?
Įžūlumas! Nelaimingas, ką sakai?
Bet aš lūpų neklausysiu, vien akių
Ir regėsiu, puošias kilimais laukai
Dar daugiau: Tu būsi mano, aš tikiu.
.
Vilnius, 1944-09-30
Sorry, the comment form is closed at this time.