Lap 262012
 
Gal paskutinę panašios rūšies elegiją
Aš nusiteikęs vėjavaikiškai kuriu.
Širdis nerausta, neverkia ir nesigėdija
Naivių jaunystės metų keturių.
 
Juokinga meilė ta, ėmė staiga ir numirė.
O rods turėjo vardą amžinos
Ir niekas to post factum keisto numerio
Išskyrus Dievą ir mane nesužinos.
 
Nors gaila, žinoma. Prisimeni ir jaudinies…
Jaukių akimirkų nemažas rinkinys.
Bet reikia kartą baigti reikalą perjodinį
Toj vietoj, kur nemyliu baigias sakinys.
 
Epocha elgesio motyvų negalioja nū,
Jos vietoj nuotaika be daugtaškių jauna.
Ir raidės šaukia taip viliojamai
Iš jų sudėti myliu naują, amžiną.

.

Kaunas, 1945-09-19

Turinys

Sorry, the comment form is closed at this time.