Sau 292013
 
Kodėl šiandie išbalo dar jaunos mintys mano,
Sutirpo džiaugsmas tyras pavasario sniege?
Be džiaugsmo – Aleliuja – krūtinėj surūseno,
Ir nukeliavo kaiman per dykumas lygias.
 
Tai pirmosios Velykos be džiaugsmo ir be laimės,
Tai pirma tokia šventė be meilės, be mamos.
Noras baltumo mintys baltam gimtajam kaime,
Nejaus tylioj pirkutėj jos žvilgsnių šilumos.
 
Velykos! Aleliuja! Džiaugsme paskendę žmonės,
Tesidžiaugia pasaulis ir šypsosi tegu.
Nuskrido mano mintys ir nuklampoj svajonės,
Kur ilsisi motulė po žėrinčiu miegu.
 
Mamyt, prisikelk ir tujen, kaip Kristus prisikėlė,
Pabuski nors per sapna manos širdies namuos.
Žinai, kaip liūdnos šventės bedaliui, našlaitėliui…
Širdis krauju pravirksta…Velykos be mamos…

Ukmergė, 1940-03-25

Turinys

Sorry, the comment form is closed at this time.