Lap 262012
 
Tavo vardą skambų mielą pasakon pinu,
Mintimi tos pasakos šiandien aš gyvenu.
Driekias dievinos jaunatvės vizija laki.
Mylimoji mano negi tu ja netiki?
Nuostabių herojų rūbuos nieks mūs nematys:
Tu gražuolė gyvačiukė, o aš gudrus žaltys.
Tu duktė jauniausia žvejo, aš tasai kuris
Vandenų gelmėje rūmą gintaro turįs.
Vai žavi ma karalystė.  Kas ją suardys?
Valios lankos, aukso sodai ir tyra širdis.
Aš valdovas ir taip keista: man vienam gūdu;
Ieškau laimės ir tos laimės niekaip nerandu.
 
Plaukiu per marias plačiausias žydra valtimi.
Prieš mane pakrantė driekias saulėta, rami.
Aš nustebęs savo laivą sustabdau ūmai;
Vandenyj skaidraus kristalo šėlsti tu linksmai.
Skardus juokas, džiugus klyksmas mainos su daina,
Vis garsiau ir vis linksmiau ir vis dar negana.
Nuogas kūnas, liemuo liaunas taškos tarp bangų.
O plaukuos lašai, lyg perlų rinkinys brangus.
Ir į reginį vilionės liejasi kartu
Švelnios dainos, platūs toliai, jūra, na ir tu…
 
Maudykis dukraite žvejo – saulė dar aukštai.
Jau skubi? Neišsigąski, žaltys rangos štai!…
Lino marškinių rankovėj jis žmogaus balsu
Pašnekės: “Ar būsi mano,  fėja iš dausų?”
Ir skambiai nusikvatosi:  “Šliuže tu baugus,
Dar ko neišsigalvosi? Ašen juk žmogus!”
“Tai niekai, liaunaliemene. Tau žinot gana:
Slepiasi po žalčio oda siela dyvina.”
“Kas iš sielos? Te ji būna deimantais gausi,
Jei iš išvaizdos tu keistas, negražus esi.”
Na jei šitaip, gyvačiuke – nusijuoks staiga
“Įžūlus žaltys: – Keliauki tad namo nuoga.
Nieko nepadės, gražuole, tavo aimana
Kol tvirtai neprižadėsi būti tu mana.”
 
Tavo žodį paskutinį spėju, gal jaučiu,..
Nors tu apgavai gudruole daugelį žalčių.
Pasakos filnalą džiugų aš nūnai menu,
Pasakos tos tikrumu šiandie aš gyvenu.

.

Turinys

Sorry, the comment form is closed at this time.