Lap 182012
 
Akis panėręs į tave
Bailiam paskendęs ilgesy
Žinojau kur mane nuves
Tavoji šypsena šviesi.
 
Be nuovokos paskui einu
O atgalios kas palydės
Juk tu žarstyti pelenų
Negrįši gęstančios žvaigždės
 
Bet lydžiu aš, ir tu visa
Manim smelkiesi, lyg mana
Nors tirpsta rytmety tamsa
Nebus tai mudviejų diena
 
Ta svajonėlė nuostabi
Gilių svajonių neužgaus
Tik jausiu kad širdis grubi
Neteko kažin ko brangaus
 
Juk tu dievams esi skirta
Tave jie žmogui atiduos…
Ir kam teks meilė ta šventa?
Gal man? Baukštuoli, niekados!
 
Aš jaudinuos, bijau pratart
Kas dedasi nūnai many
Stebiu bevalis kaip kaskart
Tolyn, tolyn tu nueini…

 Vilnius

Turinys

Sorry, the comment form is closed at this time.