Gru 122012
Man nuoboduliu ilgesys pakvipo.
Ir norisi jį siųsti po velnių
Kartu su meilėmis migloto tipo
Su virtine epitetų švelnių.
Pilkųjų stepių pamaldus pilietis
Panoro tigrę glausti prie savęs
Ir taip jau vieną kartą pamylėti,
Lyg per dievaičio Bacho vestuves.
Lai urzgia ji – klastingas sutvėrimas:
Jai atsakas taipogi bus klasta.
Man puikiai tiks sparnuoto liūto grimas
Ir įžūlumas – priemonė keista.
Diena, globėja pavojingo juoko.
Liguisto sapno motina – naktis.
Tu pripažinsi – aš mylėti moku,
Nors meilė mano bus grubiai rūsti.
Ateiki, tigre – aš ilgiuos pavojaus!…
Tejungia džiunglės širdis mūs abi.
Šiurkšti aistra tekės šypsniu tavuoju,
Žiauri aistra ir laimė nuostabi.
.
Ukmergė, 1946-09-11
Sorry, the comment form is closed at this time.