Gru 122012
Pilnos gatvės, kiemai šauksmo, alaso
Ir naujų mažybinių vardų.
Ašarėlė laikina akyse kalasi,
Čia vėl juokas tyras ir skardus.
Lyg klegus pavasario upokšnis,
Veržias jie krykštaujančia banga.
Mindo pievų margažiedes puokštes
Šoka ratą ir traliuoja. Ir staiga
Pagirio viršūnėmis nuskrieja
Mūšio lauko šūkiai ir vardai.
Ir tos lazdos – jų žirgai bėrieji,
Ne mediniai, plieno tai kardai.
Liepsnele naivia jų akys žėri –
Jiems raganiai kelio nepastos…
Kažkieno ranka vartus atkėlė
Į tikrovę pasakos keistos.
Šviesiaplaukės garbanėlės svyra
Ties skaisčia žemėlapio spalva,
Ir maži, gležnučiai pirštai tiria
Va, motule, mūsų Lietuva…
Vandenynai, lygumos kalnai tie,
Siluetai miestų tolimi…
Taip čia miela krykštauti ir žaisti,
Ir tikėti pasaka imi…
Siauskite vaikai laimingos žemės:
Neužstos mums saulės slibinai.
Už vaikystę jūsų šviesią ramią
Nutekėjo kraujo Nemunai.
.
Kaunas, 1946-08-30
Sorry, the comment form is closed at this time.