Sau 312013
Ko nerimsti, plunksna, tujen mano rankoj,
Ko širdie jautrioji tu blaškais dažnai,
Ko jūs ieškot? Norit laimę gal surankiot,
Nors jaučiu dažnai jus šnabždančias liūdnai.
Kai raudona saulė leidžiasi į upę,
Man širdyj atgimsta ilgesys graudus.
Suliepsnoja jausmas, tą pat šnabžda lūpos,
Tą pat ir ant lapo posmuos surandu.
Žmonės, gal jūs manot, kad aš toks silpnutis,
Temokąs svajoti tuščiai kažin ko,
Tenorįs sapnuoti apie gražią buitį,
Nesistengiąs naujo kelio paieškot.
O, jūs nemanykit, kad esu bevalis,
Mano širdis, protas – tai draugai vieni.
Dar parodys jėgos, ką jaunystė gali,
Jei reikės kovoti, būsiu lyg ugnis!
Ukmergė, 1941-04-17
Sorry, the comment form is closed at this time.