Sau 312013
Nukritai ant delno, kažko susigėdai…
Sutirpai… nėra…
Iš tavų žvaigždučių, dar gležnų bejėgių
Liko ašara.
Kūdikyste mano, tu tirpsti kaip snaigė,
Snaigė nekalta.
Sutirpai, jaučiu tai. Spindi mano veide
Ašara karšta.
Snaigės nėr, bet sunkias juodon žemėn lašas,
Tai patręš jis ją,
Tai išdygs, pražys čia pavasariai gražūs,
vasara žalia.
Kūdikystė dingo, bet dar jėgos jaunos
Liko manyje
Vai dar jos parodys, kaip jos kalnus griauna
Amžių kelyje.
Ukmergė, 1941-04-05
Sorry, the comment form is closed at this time.