Sau 292013
Margi metai amžinybėn skrieja, bėga,
Melsvais toliais nuliūliuoja margas laikas.
Aš jaučiu savyje kylant didžią jėgą,
Pajutau, kad aš jau nebe vaikas.
Kuo geresnio kelio ieško mano mintys,
Žiauriai kovai rengias mano silpnas kūnas.
Man šviesos reik! Reik mokėti drąsiai gintis,
Iškovot, suprasti tai, kas grožyj tūno.
Mane žavi rudenėlio mėnesienos,
Vakarai motulės saulės paauksuoti,
Į laukus išeinu vienu vienas
Ir su meile noriu kurti ir svajoti.
Ranką traukia stebuklingasis teptukas,
Į šviesias, švelnias spalvas žiūrėti miela.
O vaizdai gražesni vis mintyse sukas,
Noris spalvose įlieti visą sielą.
Iš krūtinės gražūs žodžiai liete liejas,
Susijungia su pasauliu baltoj drobėj,
O iš tolimų širdies gelmių atskrieja
tylios ir svaiginančios melodijos.
Matau ateitį aš, tokią skaisčią, lyg per miegą,
Ir tikiu pakaks ryžtumo man laimėti.
Aš savos jaunystės baisią jėgą,
tiktai leisk man Mūza kurti ir … mylėti!
Ukmergė, 1940-10-16
Sorry, the comment form is closed at this time.