Sau 292013
Juodi laukai, juodi kapai ir juodi kryžiai,
Ir nuotaika juoda širdyje mano.
Išėjo ji toli, toli… ir nebegrįžo,
O skiria mus vėlinių juodas ekranas.
Nors ir dangus šiandieną toks miglotas,
Jos šviesios akys regi pro miglas tas.
Sūnus akis įsmeigęs į Golgotą,
Ten mato veidą jos. Bet koks baisus kontrastas?
Prie jo jau kojų ji, gal su žvaigždutėm kalbas,
Šnabždas su angelais apie šios žemės laimę laikiną,
O aš čionai šaukiuosi jos pagalbos
Vėlinių naktį juodą, naktį klaikiąją.
Ukmergė, 1940-11-01
Sorry, the comment form is closed at this time.