Sau 292013
 
Kary, tu budi viršuj šventojo kalno,
Tu saugai kovų tą ir pergalių vietą,
Matydamas Vilnų tarytum ant delno
Žiaurių devyniolikos metų genėta.
 
Krūtinėj tavo Gediminas pabudo,
Gal nori prikelti jis praeitį garsią.
Gana! Reik aparti vergavimą gūdų,
O jį tu tik vienas, o sarge, aparsi.
 
Budės su tavom čionai Vytautas Didis,
Nors kaulai jo ilsis katedros krūtinėj,
Bet švintančią aušrą ties Vilnium išvydęs,
Jis kals ir suręs palaimą tau ir tėvynei.
 
Atlėks vėjas čia iš Rasų kapinyno,
Kur ilsis dėl Vilniaus užmerkę blakstienas.
Ten mūsų jausmus liūdesys surakina,
Ten rymo su rūtom kryželis ne vienas.
 
Ir tu bestovėdams atminsi tą kovą,
Atminsi draugus kuriems stovi jau kryžiai.
Užtat tavo žygiams jau naujas vadovas,
Vėl praeitį mūsų gražint pasiryžęs.
 
O mielas kary, tu per amžius budėsi,
Pamynęs po kojom vergavimą kartų,
Matysi, kaip naujas augs miestas griuvėsiuos,
Globoje Madonos šventų Aušros Vartų.
 
Pasiūski Aukščiausiajam padėkos salvę;
Svajonė įvyko, nors vargta, kentėta.
O sargi, budėki, kad mūsų trispalvė
Pilyj ir mumyse per amžius plazdėtų.

 

 Ukmergė, 1940-01-11

Turinys

Sorry, the comment form is closed at this time.