Sau 292013
Aš jaučiu paskutinį jos kvapą,
Aš matau, kad pavasaris žengia.
Jau pranyko prieš saulę tas kapas,
Baltu aksomu žemę apdengęs.
Paskutinį kart vakar jau šalo,
Snaigė mirė delne susigėdus,
Bet šlapios žibutės jau kalas
Ir upeliai pavasariu kliedi.
Aš jaučiu žemės kvapą jau naują
Ir matau vieversėlį ne vieną.
Paklausyk, kaip palaukėj krykštauja
Su pavasariu jaunosios dienos.
Pajutau… nežinau ir dėl ko čia
Man krūtinėj nebetelp jaunystė,
Gal dėl to, kad matau saulę močią
Žemėj žalią pavasarį vystant.
Ukmergė, 1940-03-08
Sorry, the comment form is closed at this time.