Sau 292013
Daugelio širdys meile nukaista,
O mano ne!
Kvaila atrodo. Kankina keistas
Jausmas mane.
Nors daug jaunystės ir šypsenų daug
Jųjų veiduos,
Bet jos man šaltos, širdžiai nė grūdo
Džiaugsmo neduos.
Gal ji negimus, o gal jau mirė
Nežinau tikrai,
Bet mano jausmas jos nepatyrė
Šiais vakarais.
Nė vienos akys dar neužbūrė
Širdies manos.
Nenori leisti širdis atšiurus
Anei vienos.
Užteks man meilės melsvai žibutei
Vietoj akių.
Be jos galėjęs laimingu būti
Savim tikiu.
Draugai gal juoksis, sakys: – tu keistas –
Ir abejos,
Bet aš tikiuosi laimę atsiskleisti
Vienas, be jos…
Ukmergė, 1940-03I-06
Sorry, the comment form is closed at this time.