Sau 312013
 
Glosto vėjas veidą,
Taip saldu širdyj,
Kai Jos žingsnių aidą
Prie savęs girdi.
 
Vėjas sniegą varo,
Pusto po gatves,
Bet man linksma, gera,
Nes Ji prie manęs.
 
Jos širdies plakimas,
Lyg džiaugsmų aidai,
Rods šnabždėti ima:
– Laimę suradai.
 
Iš jos lūpų girdis
Žodžiai paprasti,
Bet tokie nuoširdūs,
Jausmo sukurti.
 
Jos širdies plakimas,
Šypsenų šimtai,
Rankos paspaudimas…
Rodos sapnas tai.
 
Kuklūs žvilgsniai Josios
Tartum aprasoj,
Spindi, lyg Šventoji
Mėnulio šviesoj.
 
Eičiau nors toliausiai
Prarajų skardžiu,
Kai Jo žingsnių aidą
Netoli girdžiu.

 

Ukmergė, 1941-03-19

Turinys

 

Sorry, the comment form is closed at this time.