Gru 122012
 
Aš įpratau… ir mielas man tas faktas
Jog tu melagė galbūt pirmutinė,
Jog tavo mintys nesutūps ant laktų
Kaip baltos vištos nuobodžiai nakvynei.
 
Įžūlios akys šaiposi.  Ir ko gi?
Spendi man mįslę?  Ją seniai įspėjau.
Bet tujen vėjo podukra įrodyk,
Ko purkštauji vis prieš patėvį vėją.
 
Ko švelnią kaktą raukšlės išvagojo?
Nuduodi rūsčią? Bet už pykčio slepias
Slopus šypsnys ir veltui berūgojo
Man komplimentais tapo frazės plepios.
 
Gali sakyti man: “Tavęs nemyliu!…”
Ir rodyk kumštį, keik, kaip tikrą vagį.
Ašen kartosiu (tartum nusivylęs):
“Melagė tu, tikra, tikra melagė.”
 
Nors tiesą sakant rasti siūlo galą
Aš nesišauksiu angelų nei velnio
Nes…
Aš myliu tavo šelmiškąjį melą,
Gal nemažiau kaip  melagėlę šelmę…

.

1946-05-15

 

Turinys

 

Sorry, the comment form is closed at this time.