Lap 262012
Nežinau, kodėl mane pagavo juokas
Skaidrus juokas, lyg šaltinio mirgesys
Ir gyventi, rodos, apsimoka,
Ir būtis lyg nebe tokia jau baisi.
Gatvės vaiko akimis pasaulį kuklų
Aš stebiu nūn ir stebiuosi jo galia:
Kiek žavių pilkos dienos stebuklų
Nusidriekia nenutrūkstančia eile.
Tai paradas! Ir gana šaunus paradas
Nors be salvių, fejerverkų, be šviesų.
Žengia laikas. Aš stebiu, užspaudęs žadą,
Margą laiką, lyg jis būtų iš dausų.
Jis gi paprastas, lyg ta artojiška rūdinė
Ir suprantamas, nes eina su mumis.
Vieną sykį – sykį pirmutinį
Aš stebiu jį gatvės vaiko akimis.
.
Kaunas, 1945-03-21
Sorry, the comment form is closed at this time.