Sau 302013
Vai laukai Jūs platūs, tolumos jūs melsvos,
Kur mane viliojat eit ir nesustoti,
Gal surasti šalį, kur saulutė kelsis,
Gal surasti laimę tame ruimų plote.
Ir einu, skubu vis, nežinau ir pats kur,
Šalimais pirkutės šiltos, jaukios slepias
Pažvelgiu į priekį miško juostos palkšvos,
O toliau vėl tyros, švelnios baltos stepės.
Vai eisiu, skubėsiu į tą glėbį gudų,
Kur su melsvais toliais dangūs susilieja,
Rasiu gal tenai aš, ko širdis panūdo,
Dėl ko daug jaunuoliui taip kaip aš nuėjo.
Debesis nušluosiu ir žvaigždes surinksiu,
Ir jumis parnešiu, vargstantieji broliai,
Kad visuomet būtų gera jums ir linksma,
Kad jūs kalbą puoštų tų žvaigždžių karoliai.
Ir einu, einu vis. Drąskos šaltas vėjas.
Atgal pasižiūriu – pėdos užpustytos.
Dar toli platybės, kur dangus susilieja
Tolumos vis driekias naujos nematytos.
Kur tu, mano laime, šiandien pasidėjai,
Aš tavęsp keliauju, o tu vis toli taip,
Kaip tave surasti, kaip tave atspėti,
Jei baltuos laukuose jau esu paklydęs.
Vai laukai jūs platūs, jūs melsvieji toliai,
Kur mane viliojat eit ir nesustoti.
Juk žinau nerasiu laimės, kaip lig šiolei,
Juk žinau – paklysiu tame ruimų plote.
Ukmergė, 1941-02-08
Sorry, the comment form is closed at this time.