Sau 292013
Nudažė pavasarį kraujas,
Žmogus jau ir džiaugtis nedrįsta,
O Kristau, nešk taiką mums naują,
Ateik su pavasariu, Kristau!
Tu neški alyvų šakelę
Prie Zygfrydo ir prie Lodogos,
Kur giltinė pakilius kelia,
Kur žmogus paniekina žmogų.
Žemelė pavasariu kvepia,
Bet dangūs migloti, aptemę,
Ir dygsta čia kapas prie kapo,
Ir verkia, dejuoja mūs žemė.
Palaidoja tankai ir minos
Jėgų tiek ir šitiek jaunystės,
Ir žmonės, klaikiai nusiminę,
Telaukia tavęs tiktai, Kristau.
Garbėtroškas laimė sugundo,
Jiems žemėje vietos per maža,
Dėl to gal patrankos čia dunda
Ir kraujas pavasarį dažo.
Ateiki, Žadėtasai Ryte,
Pašalink tą kruviną raistą,
Mes norim pavasari šitą
Taikoj ir ramybėj praleisti.
Ukmergė, 1940-02-29
Sorry, the comment form is closed at this time.