Sau 292013
Praėjo daug pavasarių, žibutėmis kaišytų.
Visi jau žemei nešė džiaugsmą, viltį.
Tik šis pavasaris, krauju pražydęs,
Nori patrankomis į mūs širdis prabilti.
Tik šio pavasario ne daug kas laukia,
Nes jaučia: kulkom lis ir kvips kraujai sustingę.
Džiaugsis miškai, saulėtosios palaukės,
Tik nesidžiaugs juo žmonės kultūringi.
O su pavasariu ateis vargų gal pulkas
Pas tuos kurie karu laimėti taiką mano,
Drugelių vietoje skraidys gal kulkos,
Ir žemėn žengs nelaimių karavanas.
Ukmergė, 1940-02-18
Sorry, the comment form is closed at this time.