Nuovargis

Po sielvarto ir nerimo naktų,
Po nežinios ir ilgesio slogaus,
Šalia manęs vėl tu, viena tik tu –
Valdove žvilgsnio tyro ir brangaus.

Priglausk mane, pavargęs aš esu
O rytmečio žara dar taip toli.
Tokia nyki vienatvė, man baisi
Gūdžios tankmės vingiuotame kely.

Kad aš paklysiu, būgštavau seniai.
Ir nū, rods, liūtys žiedus nuraškys,
Jei neateisi man užmerkt švelniai
Klaikia aistra žėruojančias akis.

Liepsnoju visas… Ne dievų viliuos –
Tavęs šaukiuosi, tavo ramumos.
Gal audrią sielą tyliai užliūliuos
Daina slėpinga, žodžiai mylimos.

Už meilę meilė, priesaika švelnia
Lemtis sujungsim amžinu saitu.
Prašau tik vieno, nepalik manęs,
Ateik, priglausk, keliausime kartu.

Kaunas, 1948-06-29

Turinys