Laimės akimirka

Sau 282013
 

Punktuali mūs laimė, nesivėlyja
Su rytmečio žara ji pražydės
Mano miela žydrų akių Ofelija
Priglausk tą laimės gėlę prie širdies

Laukų žiedais dabink šviesiąsias garbanas
Tepavydės tau jų gūdi tamsa
Pilka dvejonė, mintys rūsčios, varganos
Nebesipuoš tavų akių rasa

Aušros ugny sutirps šešėliai, ūkanos
Šikšnosparniai naktiniai nuplasnos
Už sielvartą tau džiaugsmas bus palūkanos
Už nerimą, tyla giedrios dienos.

Jausmų taures pripildysim tikėjimo
Kaip tavo žvilgsnis tyro ir jaukaus
Ir lauksim, lauksim saulės patekėjimo
Ant kraujumi nugairinto dangaus.

Girdi, nauja skambi daina pakėlė jau
Lengvus sparnus, plevena į erdves
Mano miela, žydrų akių Ofelija
Dainuok, saulėtekis šis dėl tavęs.

Kaunas, 1948-09-04

Turinys

Vandens lelija

Sau 282013
 

Ne laimės jausmo būta ir ne gėdos,
Vien klausimo – prieš jį lemtis neraus,
Kodėl aš nenuskyniau šito žiedo,
Vandens lelijos žiedo nemaraus.

Ant ežero vaiskaus stiklinio veido
Baltų sultingų žiedlapių eilė
Iš saulės garbinių sau juoktis leido
Taip šelmiškai ir taip nesantūriai.

Įžūlų šypsnį išvydau netyčia,
Vandens leliją pamilau staiga.
Ir pamaniau: o jeigu nuraškyčia
Ir nerimo aistraus tvaiki banga.

Mane užliejo, linguoja liūgynai,
Nei ežero niūriai žalsva gelmė
Manęs nebaidė. Degančioj krūtinėj
Geismai jaunatvės sirpo neramiai.

Ir vandenų sudrumstęs skaistų sapną,
Vėsias bangas išgainiojęs ratu,
Su įžūlia svaja nuskinti kvapnų
Lelijos žiedą, tolau nuo krantų.

Plaukiau, nors gličios šakos, it gyvatės,
Man raizgė kojas ir šalta srovė
Sustingdė kraują, nebuvau, rods, matęs
Aš tąsyk atkaklesnio už save.

Tartum gležnutė eldija ji supos
Ir suvirpėjau nerimu keistu.
Tai žiedo gaivios sultys mūsų lūpas
Sujungė rodos amžinu saitu.

Tiesiau aš ranką, kas tai suturėjo.
Šelmės undinės pokštas ar lemtis…
Ir… neryžtingai, plaukdamas pavėjui,
Grįžau bejausmis, aklas, it naktis.

Aš vėl krante, rūstus ir nusiminęs,
Širdyje ieškau atsako grubaus.
Kodėl aš šito žiedo nenuskyniau,
Vandens lelijos žiedo nuostabaus.

Ukmergė, 1948-08-18

Turinys

Nuovargis

Sau 282013
 

Po sielvarto ir nerimo naktų,
Po nežinios ir ilgesio slogaus,
Šalia manęs vėl tu, viena tik tu –
Valdove žvilgsnio tyro ir brangaus.

Priglausk mane, pavargęs aš esu
O rytmečio žara dar taip toli.
Tokia nyki vienatvė, man baisi
Gūdžios tankmės vingiuotame kely.

Kad aš paklysiu, būgštavau seniai.
Ir nū, rods, liūtys žiedus nuraškys,
Jei neateisi man užmerkt švelniai
Klaikia aistra žėruojančias akis.

Liepsnoju visas… Ne dievų viliuos –
Tavęs šaukiuosi, tavo ramumos.
Gal audrią sielą tyliai užliūliuos
Daina slėpinga, žodžiai mylimos.

Už meilę meilė, priesaika švelnia
Lemtis sujungsim amžinu saitu.
Prašau tik vieno, nepalik manęs,
Ateik, priglausk, keliausime kartu.

Kaunas, 1948-06-29

Turinys

Minei man mįslę

Sau 282013
 

 Minei man mįslę, myli gal nemyli…
O, kad nemyli, aš lyg ir jaučiu.
Tik pikta man jogei lemtis nebylė
Mums kelio nepastojo daug anksčiau.

Maniau, jog pro lapijos vėsią dangą
Raizgiuos takuos tu būsi man žvaigždė
Per pelkes neščiau tavo vardą brangų
Ir tavo vardo kiekviena raidė.

Lyg deimantas… Ak svaja bejėgė
Žiedais nublankusiais akis užbers.
Bet faktas liks, aš niekad nemylėjau
Dar taip karštai kitos tokios moters.

Tik kam tie burtai “myli gal nemyli”,
Jei tu pati manęs nepamilai.
Ir pikta man, jog tavo juoko vylių
Aš supratau, bet ką gi, per vėlai.

Kaunas, 1948-04-02

Turinys

R.A.

Sau 282013
 

Pavasarinio džiaugsmo tostą sklidiną
Už judvi laimę aš keliu nūnai!
Prasmekit dienos abejonių lydimos
Gūdi naktie, prasmeki amžinai.

Regiu saulėtekio žaroje sidabrinėje
Du siluetus virpančių gėlių
Už amžiną žydėjimą, už mylintį ir mylimą,
Už judvi laimę tostą aš keliu!

Kaunas, 1948-04-03

Turinys

Tau apie meilę nekalbėsiu

Sau 282013
 
Ar nekeistoki mano pažadai
Tau apie meilę niekad nekalbėti,
Drauge vadinti, arba net piliete
Daugiskaitą vartoti, kaip kadais…

 

Juokai… Iš to kas? Meilė juk mana
Nepasikeis, įžūlūs mano žodžiai
Plevens tavy slėpingai, nors nuobodžiai…
Visur, visur tu būsi ne viena.

 

Aš vėju pasivertęs it žynys
Bučiuosiu tavo skruostus ir akis tas.
Vėjavaikis, padauža, optimistas
Vienai akimirkai pabus many.

 

Pavasariniai paukščiai vyturiuos
Šlamės beržai ir topoliai ir uosiai
Ne jie, ne jie! Tai ašen sufleruosiu
Tau priesaiką mūs meilės nemarios.

 

Į tavo tylų sapną, it vagis
Aš įsibrausiu, vėlei išsigąsi
Sušuksi atsibudus, nesuprasi…
Tamsoj girdėsi juoką, taip tai jis…

 

Nusiramint pavėsyje maldos
Nebus tau lemta, dar prieš tariant amen
Išgirsi mano balsą aiškų, ramų:
Sakyk kada? Nūnai ar niekados?

 

Nelosiu žengdamas tamsoj gatve
Aš kaprizingų tavo barikadų.
Žinau visi keliai į Romą veda
Visi keliai į vieną į tave!

 

Ir kas? Pavargsi tu, širdis pašauks
Tą, kur vaiduoklį čia inscenizavo…
Po to… Tiesa, aš apie meilę savo
Kalbėti negaliu… atsiprašau…

 

Kaunas, 1947-12-03

Turinys

Portretas

Sau 282013
 
Juk tu žinai, piešėjas ašen menkas:
Tos akys, lūpos, garbana švelni…
Štai, rodos, tu šiuos rėmuos gyveni
Ir piešiu aš, o virpa mano rankos.

 

Portretą tavo, tartum saulė šviesų
Aš kalinau širdy senai labai.
Ir nei šiurpios, gūdžios audros žaibai,
Nei trankūs rytmečiai, nei naktys vėsios,

 

Nei vėpūtiniai šalto žiemos vėjo
Nenustelbė aistrių akių versmės.
Aš lyrą derinu varsos naujos giesmės,
Ir rodos, štai, akimirka atėjo.

 

Kuri mus stebi ir kuri supranta,
Ką tau šnabždu su viltimi ramia:
Duokš ranką man, eime, kartu eime
Į kelią didį, tolimą ir šventą.

 

Kaunas, 1947-11-19

Turinys

Kurios čionai nėra

Sau 282013
 
Už tą, kurios čionai nėra,
Keliu aš taurę sklidiną, neramią!
Lig dugno ją! Užgersiu ašara
(Aišku slapčia) O taurę šią į žemę!
Juk šukės laimė, o kartu svaja:
Gal kitkart tostą kelsiu aš su ja.

1947-11-09

Turinys

 

 

Nemari gėlė (romansas)

Sau 162013
 

Puokštėje vystančių gėlių,
Likai žydėti tu viena
Ir tavo žiedlapių švelnių
Nenumarins rudens šalna.
Siaus vėjai kloniais, kalnais
Gūdi naktužė nevėluos,
Gūdi naktužė mirtinai
Papievių žiedus numyluos.

Rytai aušros ugnim nukais
Dainelė džiaugsmo nuaidės,
Ateisiu aš kalnų takais
Tavęs priglausti prie širdies.
Aidės dainelė skardi,
Skleisis gėlė dyvinai,
Nes tu viena manoj širdy
Likai žydėti amžinai.

Kaunas, 1947-11-01

Turinys

Kasdienybė

Sau 162013
 

Iš apyvartos elegija išėjo,
O ir odžių kurti niekaip negaliu.
Kasdienybė per ilgai užsiviešėjo…
Nei kenčiu aš, nei juokiuosi, nei myliu.

Nuodėmės baidausi gal?… Iš kitos pusės
Negabus bendradarbiaut su angelais.
Taip užvožus kam! Prieš vėją nepapūsi:
Triukšmadarį likviduos minia mielai.

Naktimis gražuolės raganos beslampioja:
Žėri akys tamsoje, lyg ir baisu…
Žvakę uždegu, nušviesdamas pakampius
Anei raganų su šluotom, nei dausų.

Būna dienos kaitrios, saulėtos it rojuj.
Lauki štai, išaugs sparnai ir skrisi tu.
Bet nuleipsta rankos delsiančiam herojui.
Pamanai – Ikaras skrido… Kas iš to?

Pagal laikrodžio nuobodų lygų taktą
Plaka mano apdūlėjusi širdis,
O norėtųsi, kad ji visai neplaktų
Arba plaktų audringiau, smarkiau už vis.

Taip! Ugnies išmaukti taurę man norėtųs
Ir pačiam liepsnoti, degti amžinai,
Kad pajustų mūsų auštanti planeta,
Kad ir tu ant josios sprando gyvenai.

.

Ukmergė, 1947-10-25

Turinys